ES fondų finansavimas skirstomas į dvi pagrindines grupes – tiesioginį ir netiesioginį.
Tiesioginį finansavimą administruoja pačios ES institucijos ir jis teikiamas dotacijų forma, o netiesioginis finansavimas, sudarantis apie 80 % viso ES biudžeto, administruojamas per nacionalines ir regionines institucijas bei įgyvendinančius partnerius, tokius kaip Europos investicijų banko grupė, nacionaliniai skatinamojo finansavimo bankai ir vietos finansų tarpininkai.
Didžioji dalis verslui aktualaus ES finansavimo yra grąžintinas – tai paskolos, garantijos ir rizikos kapitalas, o ne dotacijos.
Tačiau net ir gavus ES paramą, įmonei dažnai reikia papildomo, greičiau prieinamo finansavimo tilto tarp projekto pradžios ir ES lėšų išmokėjimo arba nuosavo įnašo daliai padengti – tuomet ES finansavimas ir komercinė paskola veikia ne kaip alternatyvos, o kaip vienas kitą papildantys šaltiniai.
Effex.lt padeda verslams rasti tinkamiausias verslo paskolos sąlygas apyvartinėms lėšoms ar investicijoms, kol laukiama ES finansavimo išmokėjimo arba dengiamas privalomas nuosavas įnašas.
Effex.lt tai:
- Galimybė rinktis geriausias paskolos sąlygas iš visų bankų pasiūlymų;
- Reikalingų dokumentų tvarkymas ir pateikimas finansinėms institucijoms, konsultacijos visais paskolų klausimais;
- Derybos su bankais ar kitomis kredito įstaigomis dėl geriausių paskolos sąlygų jums;
- Kreipkitės: +370 699 99722.
Norint gauti ES dotaciją, reikia atsiliepti į Europos Komisijos kvietimą teikti paraiškas ES finansavimo ir konkursų portale.
Dotacijos skiriamos konkretiems projektams, kurie padeda siekti ES politikos tikslų arba prisideda prie konkrečios ES programos įgyvendinimo – paraišką gali teikti verslo ar su juo susijusi organizacija, vykdanti tokį projektą.
Nacionalinio lygmens kvietimai teikti paraiškas skelbiami kiekvienos ES valstybės narės portaluose, kuriuose nurodoma, kuriems regionams skirtas finansavimas, kas gali teikti paraiškas, kokia finansavimo suma numatyta pagal konkretų kvietimą, bei taikomi terminai.
Specialus finansavimas strateginių technologijų srityje skelbiamas atskirai – Europos strateginių technologijų portale (STEP).
Investicijoms – nuosavam kapitalui, paskoloms ir garantijoms – ES finansavimą teikia ne tiesiogiai, o per įgyvendinančiuosius partnerius: Europos investicijų banko grupę, kitas tarptautines finansų įstaigas, nacionalinius skatinamojo finansavimo bankus ir vietos finansų tarpininkų tinklą visoje ES.
Programa „InvestEU“ remia finansinius produktus – pirmaeilę, subordinuotąją bei rizikos paskolą, taip pat per tarpininkus teikiamą nuosavą kapitalą ir garantijas finansų tarpininkams. Programą sudaro trys komponentai: „InvestEU Fund“, „InvestEU Advisory Hub“ ir pati „InvestEU“ programa.
„InvestEU Fund“ veikia per finansinius partnerius, kurie investuoja į projektus naudodami 26,2 mlrd. eurų ES biudžeto garantiją – ši garantija sumažina partnerių rizikos prisiėmimą ir taip turėtų pritraukti mažiausiai 372 mlrd. eurų papildomų investicijų.
Europos investicijų bankas (EIB) apie 90 % savo finansinių įsipareigojimų skiria tiesioginiam skolinimui – jis teikia daugiau nei 25 mln. eurų siekiančias tiesiogines paskolas, o mažesnėms paskoloms suteikia kredito linijas finansų įstaigoms, kurios lėšas toliau skolina galutiniams gavėjams.
Papildomai bankas teikia mišrų finansavimą (EIB lėšų derinimą su papildomomis investicijomis) bei konsultavimo ir techninę paramą racionaliam lėšų panaudojimui.
Europos investicijų fondas (EIF), Europos investicijų banko grupės dalis, remia labai mažas, mažas ir vidutines Europos įmones, padėdamas joms gauti finansavimą per rizikos ir augimo kapitalą, garantijas bei mikrofinansavimo priemones.
Kartu su vietos finansų tarpininkais EIF teikia paskolas nuo 3 000 iki 50 000 eurų įmonėms, kuriose dirba mažiau nei 10 darbuotojų ir kurių metinė apyvarta arba balanse nurodyto turto vertė neviršija 2 mln. eurų.
Tokioms paskoloms netaikomas turto įkeitimas kaip užstatas, dažniausiai apsiribojama daliniu laidavimu, o paskolos terminas siekia nuo 3 mėnesių iki 3 metų.
Mažos ir vidutinės įmonės, investuojančios į CO2 kiekio mažinimą – pavyzdžiui, atsinaujinančią energiją, elektromobilius ar tvarumo priemones – gali pasiskolinti iki 1 mln. eurų.
2021–2027 m. programavimo laikotarpiu Lietuvai numatyta beveik 8 mlrd. eurų ES investicijų – juos sudaro Europos regioninės plėtros, Europos socialinio fondo+, Sanglaudos ir Teisingos pertvarkos fondų lėšos.
Pagal Partnerystės sutartį, kurią Europos Komisija patvirtino 2022 m. balandžio 22 d., Lietuva numato investuoti 6,4 mlrd. eurų ES lėšų ir papildomai prisidėti 1,7 mlrd. eurų nacionalinėmis lėšomis.
Lėšos paskirstytos pagal sritis, tarp kurių didžiausios – energetika (1156 mln. eurų), transportas ir darnus judumas (990 mln. eurų), regionų plėtra (828 mln. eurų) bei socialinė įtrauktis (709 mln. eurų).
Siekiant mažinti regioninius skirtumus, Lietuva nuo 2016 m. padalinta į Sostinės bei Vidurio ir Vakarų regionus. Sostinės regionui, kurį sudaro Vilniaus miesto ir rajono savivaldybės bei kelios aplinkinės savivaldybės, su nacionaliniu finansavimu numatyta daugiau nei 1,3 mlrd. eurų investicijų, nukreiptų į mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą ir inovacijas.
Vidurio ir Vakarų regionui skirta 4,1 mlrd. eurų, orientuotų į verslo konkurencingumo didinimą ir sumaniąją specializaciją atitinkančias MTEPI.
Europos investicijų bankas šios programos bendrajam viešajam finansavimui šiais metais skyrė 1 mlrd. eurų paskolą Lietuvai – tai jau trečia tokio pobūdžio EIB paskola po 1,132 mlrd. eurų (2007–2013 m.) ir 1,3 mlrd. eurų (2014–2020 m.) paskolų ankstesniems programavimo laikotarpiams.
Dėl konkrečių ES finansavimo programų, taisyklių ar galimybių galima kreiptis tiesiogiai į Europos Komisiją arba į kiekvienos ES šalies Nacionalinį kontaktinį punktą (NKP), kuris teikia informaciją apie finansavimo programas ir konkursus konkrečioje šalyje.
Regioninės plėtros projektams aktuali informacija teikiama per Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) ir kitų struktūrinių fondų šalies atstovus, mokslinių tyrimų ir inovacijų projektams – per programos „Europos horizontas” kontaktinius punktus, o kultūros ar švietimo srities projektams – per atitinkamus nacionalinius kontaktinius punktus.
Naudingos nuorodos:
Žemės ūkio verslui Lietuvoje prieinama keletas skirtingų finansavimo krypčių – nuo tiesioginės ES paramos konkretiems projektams iki komercinio finansavimo, padedančio padengti einamąsias išlaidas ar laikiną finansavimo tarpą. ES parama dažniausiai išmokama dalimis arba tik įgyvendinus tam tikrus projekto etapus, todėl daugeliui ūkininkų aktualus ir nuosavas įnašas ir tiltinio finansavimo galimybės, kol paramos lėšos pasiekia jų […]
ES fondų finansavimas skirstomas į dvi pagrindines grupes – tiesioginį ir netiesioginį. Tiesioginį finansavimą administruoja pačios ES institucijos ir jis teikiamas dotacijų forma, o netiesioginis finansavimas, sudarantis apie 80 % viso ES biudžeto, administruojamas per nacionalines ir regionines institucijas bei įgyvendinančius partnerius, tokius kaip Europos investicijų banko grupė, nacionaliniai skatinamojo finansavimo bankai ir vietos finansų […]
