Žemės ūkio verslui Lietuvoje prieinama keletas skirtingų finansavimo krypčių – nuo tiesioginės ES paramos konkretiems projektams iki komercinio finansavimo, padedančio padengti einamąsias išlaidas ar laikiną finansavimo tarpą.
ES parama dažniausiai išmokama dalimis arba tik įgyvendinus tam tikrus projekto etapus, todėl daugeliui ūkininkų aktualus ir nuosavas įnašas ir tiltinio finansavimo galimybės, kol paramos lėšos pasiekia jų sąskaitą.
Būtent šioje vietoje savo pagalbą siūlo Effex.lt paskolų brokeriai, padedantys ūkininkams ir žemės ūkio verslams rasti finansavimą geriausiomis sąlygomis.
Daugiau informacijos → Effex.lt verslo paskola.
Effex.lt tai:
- Galimybė rinktis geriausias paskolos sąlygas iš visų bankų pasiūlymų;
- Reikalingų dokumentų tvarkymas ir pateikimas finansinėms institucijoms, konsultacijos visais paskolų klausimais;
- Derybos su bankais ar kitomis kredito įstaigomis dėl geriausių paskolos sąlygų jums;
- Kreipkitės: +370 699 99722.
Parama Lietuvos ūkininkams skiriama diferencijuotai, priklausomai nuo valdos ekonominio dydžio (VED) – kiekvienam dydžiui numatyta atskira paramos priemonė su skirtingomis sąlygomis ir maksimaliomis sumomis.
Ūkininkams, kurių valdos ekonominis dydis paraiškos teikimo metu neviršija 16 000 Eur, skirta parama pagal priemonę „Labai smulkių ūkių plėtra“.
Didžiausia paramos suma vienam projektui siekia iki 25 000 Eur, o kai projektą įgyvendina keli ūkio subjektai kartu, suma didėja: dviejų subjektų atveju – iki 50 000 Eur, trijų – iki 75 000 Eur, keturių – iki 100 000 Eur. Kompensuojama iki 85 proc. tinkamų projekto išlaidų.
Projektai vertinami balais, o papildomų balų suteikiama, jei pareiškėjas vykdo ekologinę gamybą, perdirba savo ūkyje pagamintą produkciją, kuria mišrios specializacijos ūkį, investuoja į gamybinių procesų skaitmeninimą arba projektą įgyvendina su partneriu.
Priemonė „Smulkių-vidutinių ūkių plėtra“ skirta ūkininkams, kurių valdos ekonominis dydis siekia nuo 16 001 iki 30 000 Eur.
Tvarka priklauso nuo prašomos sumos: iki 80 000 Eur paramos galima prašyti supaprastinta tvarka, o didesnei, iki 200 000 Eur sumai, taikoma nesupaprastinta tvarka.
Prašant paramos supaprastinta tvarka, pakanka, kad ūkis būtų finansiškai gyvybingas vienerius metus – arba praėjusiais, arba einamaisiais. Prašant paramos nesupaprastinta tvarka, ūkis turi išlikti finansiškai gyvybingas gerokai ilgiau – per visą projekto vykdymo laikotarpį ir dar 3 metus po jo pabaigos.
Projektai atrenkami vertinant, ar jie kuria pridėtinę vertę per produktų perdirbimą, diegia inovacijas, prisideda prie aplinkos ir klimato tikslų, numato gamybos plėtrą, ar pareiškėjas yra pripažinto žemės ūkio kooperatyvo narys.
Parama skirta ne vyresniems kaip 40 metų ūkininkams, kurie žemės ūkio valdą ir ūkį savo vardu įregistravę ne anksčiau kaip prieš 2 metus iki paraiškos pateikimo.
Planuojamo ūkio ekonominis dydis turi siekti nuo 12 000 iki 70 000 Eur, o paskutiniais verslo plano įgyvendinimo metais bei per 3 metų kontrolės laikotarpį pajamos iš žemės ūkio veiklos turi sudaryti ne mažiau kaip 75 proc. visų ūkio subjekto pajamų.
Didžiausia paramos suma – 60 000 Eur, nepriklausomai nuo ūkio specializacijos.
Ji išmokama dviem dalimis: 80 proc. sumos pervedama iškart priėmus sprendimą skirti paramą, o likę 20 proc. – tik sėkmingai įgyvendinus jaunojo ūkininko įsikūrimo verslo planą.
Verslo planas turi būti pradėtas įgyvendinti per 9 mėnesius nuo sprendimo skirti paramą priėmimo.
Ši priemonė skirta ūkininkams, kurių ūkis veikia nepertraukiamai bent 1 metus iki paraiškos pateikimo, o pajamos iš žemės ūkio veiklos per praėjusius ataskaitinius metus sudaro ne mažiau kaip 50 proc. visų pajamų.
Remiama investicijų kryptis apima naują techniką, statinių statybą ar rekonstrukciją, technologinius įrengimus perdirbimui, kompiuterinę ir programinę įrangą bei kitą su gamyba susijusią infrastruktūrą.
Paramos intensyvumas rodo, kokią projekto išlaidų dalį dengia pati parama – likusią dalį turi finansuoti pats pareiškėjas, savo lėšomis arba paskola.
Gyvulininkystės, augalininkystės, sodininkystės, daržininkystės ir uogininkystės sektoriuose parama gali padengti iki 50 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų, o tam tikrais atvejais ši dalis padidinama dar 20 procentinių punktų.
Kiekvienam remiamam sektoriui (pvz. pieninei galvijininkystei, mėsinei gyvulininkystei) numatytas atskiras biudžetas – po 10 mln. Eur.
Nuo 2026 m. rugsėjo 1 d. iki rugsėjo 28 d. galima teikti paraiškas pagal priemonę „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“ – šiam etapui numatyta skirti ne mažiau kaip 17 mln. Eur, o paraiškų priėmimas šįkart nebus stabdomas anksčiau termino pabaigos.
Parama skirta pareiškėjams, kurių ūkio veikla vykdoma ne trumpiau kaip 1 metus, pajamos iš šios veiklos sudaro bent 50 proc. visų pajamų, o valdos ekonominis dydis siekia ne mažiau kaip 30 001 Eur.
Privalomoji veikla – šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir amoniako išmetimus mažinančių technologijų diegimas; papildomai galima gauti paramą biodujų gamybai iš ūkyje susidarančio mėšlo arba investicijoms į aukštesnius gyvūnų gerovės standartus galvijininkystės, kiaulininkystės ir paukštininkystės sektoriuose.
Priklausomai nuo pasirinktų veiklų, galima gauti iki 1 500 000 Eur paramos (vykdantiems tik privalomąją veiklą – iki 200 000 Eur).
Bazinis intensyvumas siekia 65 proc., o jaunesniems ar pirmą kartą besikreipiantiems ūkininkams gali siekti iki 80 proc.
Atrankoje prioritetas teikiamas mažesniems ir pirmą kartą dalyvaujantiems ūkiams, o biodujų jėgainėms iki 97 kW dabar taikomi fiksuotieji įkainiai – tai reiškia mažiau reikalaujamų dokumentų ir paprastesnę paraiškos pildymo tvarką.
Nepriklausomai nuo pasirinktos paramos priemonės, paraiškos dokumentų paketą paprastai sudaro:
Pateikus paraišką, dažnai reikia ją papildyti ar patikslinti pagal Nacionalinės mokėjimo agentūros pastabas.
Dažniausia priežastis, kodėl potenciali parama neskiriama, nėra pati verslo idėja, o tai, kad yra:
Verslo planą naudinga rengti taip, kad jis būtų tinkamas ne tik paramos paraiškai, bet ir bankui ar kredito unijai, jei projekto įgyvendinimui prireiktų papildomos paskolos.
Mokumas parodo, ar žmogaus gaunamų pajamų pakanka ne tik paskolos įmokoms, bet ir esamiems finansiniams įsipareigojimams, būtinoms gyvenimo išlaidoms bei nenumatytiems finansiniams pokyčiams padengti. Kredito davėjas mokumą vertina pagal oficialias ir tvarias pajamas, turimus įsipareigojimus, kredito istoriją ir reikalingą būsimos paskolos įmoką. Tačiau kreditoriaus leidžiama maksimali paskolos suma dar nereiškia, kad tokio dydžio įsipareigojimas bus […]
Žemės ūkio verslui Lietuvoje prieinama keletas skirtingų finansavimo krypčių – nuo tiesioginės ES paramos konkretiems projektams iki komercinio finansavimo, padedančio padengti einamąsias išlaidas ar laikiną finansavimo tarpą. ES parama dažniausiai išmokama dalimis arba tik įgyvendinus tam tikrus projekto etapus, todėl daugeliui ūkininkų aktualus ir nuosavas įnašas ir tiltinio finansavimo galimybės, kol paramos lėšos pasiekia jų […]
