Ieškodama išorinio finansavimo plėtrai, įmonė paprastai renkasi vieną iš dviejų pagrindinių kelių: imti paskolą arba perleisti dalį akcijų investuotojui.
Paskolą įmonė grąžina su palūkanomis per sutartą terminą, o savininkai išlaiko visas teises į įmonės nuosavybę ir priimamus sprendimus.
Pritraukto kapitalo grąžinti nereikia, tačiau investuotojas tampa akcininku ir gauna teisę į dalį įmonės pelno, turto ir valdymo sprendimų.
Sprendimą lemia trys klausimai:
Jei įmonė ima paskolą, pirmiausia reikia apskaičiuoti mėnesio įmoką prie skirtingų sumų, terminų ir palūkanų.
Tik žinant savo galimybes galima lyginti konkrečius kreditorių pasiūlymus.
Effex.lt paskolų brokeriai padeda įmonei viso verslo paskolos gavimo proceso metu: parengia verslo planą ir reikalingus dokumentus, palygina daugiau nei 20 kreditorių pasiūlymus ir derasi su bankais dėl geriausiu paskolos sąlygų.
Effex.lt tai:
- Skirtingų bankų ir kitų kreditorių būsto paskolų pasiūlymų palyginimas;
- Reikalingų dokumentų paruošimas ir pateikimas finansinėms institucijoms;
- Derybos su kreditoriais dėl klientui siūlomų paskolos sąlygų;
- Kreipkitės: +370 699 99722.
Daugiau informacijos → Effex.lt verslo paskola.
2026 m. rugpjūtį Lietuvoje veikiančių kredito įstaigų naujų paskolų įmonėms vidutinė palūkanų norma buvo 5,01 proc. Paskolų iki 1 mln. Eur norma siekė 4,85 proc., o paskoloms nuo 1 mln. Eur – 5,05 proc.
Realią paskolos kainą sumažina pelno mokesčio lengvata.
Kadangi palūkanos yra įmonės veiklos sąnaudos, jos atskaitomos iš pajamų prieš skaičiuojant pelno mokestį. Taikant 17 proc. pelno mokesčio tarifą, kiekvienas palūkanoms išleistas euras mažina valstybei mokamą pelno mokestį 17 centų.
Dėl šios mokesčių lengvatos 5,01 proc. palūkanų norma po mokesčių įmonei faktiškai yra tik 4,16 proc.
Ši mokestinė nauda smulkiam ir vidutiniam verslui taikoma be apribojimų.
Jei įmonės grynosios palūkanų sąnaudos neviršija 3 mln. Eur per metus, visos sumokėtos palūkanos mažina apmokestinamąjį pelną.
Ribojimas taikomas tik stambioms įmonėms, viršijančioms 3 mln. Eur ribą: jos iš apmokestinamojo pelno gali atskaityti tik tokią palūkanų sumą, kuri neviršija 30 proc. jų EBITDA (pelno prieš palūkanas, mokesčius ir nusidėvėjimą).
Investuotojo atlygis nėra fiksuotas.
Jis įsigyja įmonės dalį neterminuotai, todėl jo pajamos auga kartu su įmonės verte.
Tarkime, investuotojas už 20 proc. akcijų sumoka 200 000 Eur, o įmonės vertė po investicijos yra 1 mln. Eur.
Jei per kelerius metus įmonės vertė išauga iki 5 mln. Eur, investuotojo dalis tampa verta 1 mln. Eur. Tokio pat dydžio paskolai būtų reikėję grąžinti 200 000 Eur ir sutartas palūkanas.
Kapitalo kainą didina ir dvigubas apmokestinimas.
Dividendai išmokami iš pelno, jau apmokestinto 17 proc. pelno mokesčiu. Kai šie pinigai pervedami akcininkui (fiziniam asmeniui), nuo likusios sumos dar atskaitomas 15 proc. GPM.
Skaičiuojant nuo pradinio įmonės pelno, bendra mokesčių našta, kol pinigai pasiekia akcininko kišenę, sudaro 29,45 proc. Palūkanos, priešingai, yra mokamos prieš pelno mokestį, todėl jos mažina sumokamų mokesčių skaičių.
Pritraukiant naują investuotoją, įmonė išleidžia naujas akcijas ir taip padidina savo įstatinį kapitalą.
Kadangi esami akcininkai turi įstatyminę pirmumo teisę išpirkti naujas akcijas, akcininkų susirinkimas ne mažesne kaip 2/3 balsų dauguma pirmiausia privalo šią teisę atšaukti. Tik tada naujos akcijos gali būti parduotos investuotojui. Atsiradus naujam akcininkui, steigėjų turima įmonės dalis sumažėja.
Kiekvienas papildomas investicijų etapas dar labiau mažina pradinių savininkų dalį ir jų įtaką priimant sprendimus.
Rizikos kapitalo investuotojai dažniausiai reikalauja ne paprastųjų, o privilegijuotųjų akcijų. Jos suteikia likvidavimo pirmenybę: jei įmonė parduodama arba likviduojama, investuotojas pirmasis atgauna savo įdėtus pinigus.
Dažniausiai taikoma taisyklė, pagal kurią investuotojas pasirenka jam palankesnę sumą – arba atsiima pradinę investiciją, arba suma pagal savo akcijų dalį nuo visos pardavimo sumos.
Kreditoriai vertina, ar įmonės veiklos pinigų srautai galės padengti paskolos įmokas. Tai parodo skolos aptarnavimo koeficientas (DSCR) – grynųjų veiklos pajamų ir metinių skolos įmokų santykis.
Pavyzdžiui, 1,25 DSCR reikalavimas reiškia, kad įmonės pajamos turi sudaryti 125 proc. privalomų skolos įmokų sumos.
Kreditoriai šį rodiklį dažnai įrašo į paskolos sutartį kaip privalomą finansinę sąlygą.
Antras reikalavimas – paskolos užtikrinimas.
Kreditoriams gali būti įkeičiamas pats investicijos objektas, žemė, pastatai, kitas turtas arba lėšos sąskaitose. Užtikrinimui taip pat naudojami savininkų laidavimai ir garantijos.
Jei įmonės užstato nepakanka, kreditoriai gali pasinaudoti ILTE (buvusia INVEGA) garantija. Individuali ILTE garantija dengia iki 80 proc. paskolos sumos, o įmonės nuosavų lėšų įnašas turi būti ne mažesnis kaip 20 proc.
Garantija taikoma paskoloms skirtoms materialiosioms investicijoms, nematerialiajam turtui bei apyvartinėms lėšoms.
Prašymą dėl šios garantijos ILTE teikia pats kreditorius, o ne įmonė.
Ieškodama išorinio finansavimo plėtrai, įmonė paprastai renkasi vieną iš dviejų pagrindinių kelių: imti paskolą arba perleisti dalį akcijų investuotojui. Paskolą įmonė grąžina su palūkanomis per sutartą terminą, o savininkai išlaiko visas teises į įmonės nuosavybę ir priimamus sprendimus. Pritraukto kapitalo grąžinti nereikia, tačiau investuotojas tampa akcininku ir gauna teisę į dalį įmonės pelno, turto ir valdymo […]
Mokumas parodo, ar žmogaus gaunamų pajamų pakanka ne tik paskolos įmokoms, bet ir esamiems finansiniams įsipareigojimams, būtinoms gyvenimo išlaidoms bei nenumatytiems finansiniams pokyčiams padengti. Kredito davėjas mokumą vertina pagal oficialias ir tvarias pajamas, turimus įsipareigojimus, kredito istoriją ir reikalingą būsimos paskolos įmoką. Tačiau kreditoriaus leidžiama maksimali paskolos suma dar nereiškia, kad tokio dydžio įsipareigojimas bus […]
